2009 m. spalio 30 d., penktadienis

Savivaldos rinkimams artėjant (II) - Lietuvos meteorito pranašystės

Tautos prisikėlimo partijos frakcijos griūtis išklibino permainų koalicijos pamatus. Siekdama juos sucementuoti, TS-LKD frakcija pasirašė tarpfrakcijinę sutartį su Laimonto Diniaus vadovaujama frakcija, dabar pasivadinusia „Viena Lietuva“. Tai buvo tik kosmetinis remontas griūvančiam pastatui, kuris prieš biudžetą pradėjo grėsmingai drebėti. Tik per plauką nuo vyriausybės šventyklos kolonos nenukrito Švietimo ir mokslo ministro statula.
Po drebėjimo, Vyriausybės vadovas nepaklususius savo partijos narius kvietėsi ant „kilimėlio“ ir tuo pačiu metu pasirašinėjo nacionalinį susitarimą, lietuviškai kalbant – paliaubų sutartį su profsąjungomis. Bandydamas sutvirtinti apibyrėjusią koaliciją bendradarbiauti pakvietė Darbo partiją. Šiuo atveju darbiečiai iš karto pasinaudojo suteikta viešųjų ryšių akcija ir pateikė savo „Lietuvos gelbėjimo“ pasiūlymus – reikalavimus. Tačiau naujieji kažkur skraidantys herojai persūdė. Pastaruosius sukritikavo ekspertai, pareiškę, kad įgyvendinus jų pasiūlymus, šalelė nesikankintų – užtektų poros mėnesių.
Pasukus laiką į priekį, per dūmus akyse matome, jog darbiečiai lemiamu momentu padėjo konservatoriams priimti biudžetą ir tuo derybos pasibaigė, nes optimizmu netryško nei viena pusė. Ir visą tą laiką, kaip atsarginis variantas buvo palaikomas ryšys su „Viena Lietuva“ atstovais. Pastarieji tapo Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos nariais ir jau atitinkamai pakeitė frakcijos pavadinimą vardan Gedimino Vagnoriaus partijos kandidatavimo į vietos savivaldą. Buvę „vienalietuviai“ derybose su valdančiąja dauguma reikalavo ministro posto, tačiau pasiūlytas kandidatas G. Vagnorius dar labiau išbalansavo ir taip jau susiskaldžiusią konservatorių partiją. Šios variacijos viešojoje erdvėje jau išreklamavo ryžtingai nusiteikusią Krikščionių konservatorių socialinę sąjungą.
Pastariesiems kelią pastojo vis labiau visuomenę įsiūbuojantis Jungtinis Demokratinis Judėjimas. Taip pat paskelbęs kovą į vietos savivaldą. Nepriteklių prispaustą visuomenę suvienijęs kova prieš: privalomą šiukšlių rinkliavą iš žmonių pagal gyvenamąjį plotą, kurstydami pasipiktinimą prieš pedofiliją ir tuo pačiu degindami žvakutes prie prokuratūros pastatų, pasisakydami prieš atliekų deginimo gamyklas miestuose, neva kenkiančias mobiliojo ryšio stotis virš mokyklų stogų ir t.t.
Vienintelis mažas spindulys politikos dūmuose – atsiradęs jaunimo judėjimas, kuris taip pat aktyviai ruošėsi dalyvauti savivaldos rinkimuose. Spaudoje jie jau vadinami „indigo” politikais. Politiškai pasikaustę ir veiklūs jaunuoliai pasieks savo tikslų: išjudins užsistovėjusius bei gendančius politikos vandenis ir suteiks vilties dar likusiems šalyje Lietuvos piliečiams.

2009 m. spalio 12 d., pirmadienis

Šaukštas deguto Seimo virtuvėje

Vos tik Seimo Pirmininke tapo Irena Degutienė, politikė griebėsi demonstruoti veiklumą ir taisyti pašlijusį Seimo įvaizdį. Šio tikslo vardan ir sušaukė visų frakcijų seniūnus siūlydama mažinti Seimo nario kancelerinių lėšų dydį ir padėjėjų skaičių.
Tačiau Seimo įvaizdis smuko ne dėl Seimo pirmininko veiklos, o dėl į skandalus įsipainiojusių Seimo narių. Vieni iš jų patys pargriuvo, kitiems kojytę žiniasklaida pakišo.
Ar taurelę išgėręs prie vairo Arvydas Vydžiūnas sustabdomas, ar Donalda Meiželytė plenarinių posėdžių metu koncertavo, ar posėdžių metu Saulius Stoma Airijoje viešėjo, ar kas nors savo kolegą gaidžiu išvadino... O kur dar šniukštinėjimai, kas kokį automobilį išsinuomojo, kokį servizą pirko, Trakų viešbutyje su kažkuo miegojo. Ir visa tai iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Seimo nariai lėšų panaudojimo reglamentą suprato tiesmukiškai: kas neuždrausta, tas yra leista. Taip ir prasidėjo biuro nuomos iš visas lėšas, automobilių nuoma iš buvusios savo, ar tėvo firmos, ne rinkos vertės servizų pirkimas ir kita.
Seimo Pirmininkė nusprendė, kad Seimas turi demonstruoti „solidarumą su tauta“ ir išreklamavo šią akciją jai net neprasidėjus. Savo „ultimatomą“ pateikė visoms frakcijoms, įpareigojo klausimus apsvarstyti specialiai tam sukurtai komisijai. Tačiau Irenos Degutienės gerų norų „nesuprato“ nei viena frakcija, o speciali komisija pasiūlė neliesti išreklamuotų „prabangių automobilių“, bet uždrausti kanceliarinių prekių pirkimą iš minėtų lėšų. Bet gi pasipiktinimas ir kilo dėl automobilių, o ne „pūkuotuko“ knygų, skirtų vaikams. Kuomet frakcijos vardu paklausiau, ar nereikėtų mažinti Seimo garažams skiriamas lėšas, Irena Degutienė atsakė, „kad ten viskas optimalu“.
Tačiau Seimo pirmininkės šachmatinis ėjimas jau žengtas ir frakcijoms reikia reaguoti į jį. Ir prasideda dėlionės, švaresnio munduro demonstravimas badymas pirštu į „prabangius automobilius“. Į šį žaidimą įsivelia ir gerbiama šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė, nutylėdama apie savo institucijos lėšų taupymą. Į šį viešą politinį žaidimą įkeliama naminės degtinės legalizavimo rokiruotė, kuri mokesčiais prislėgtų gyventojų mintis ir diskusijas nuteiktų pramogai, o ne valstybinio mąsto problemų sprendimui.

2009 m. spalio 1 d., ketvirtadienis

Vieni moralūs, kiti moralesni

Seimo Pirmininkė, dar šį pirmadienį priimdama Seimo frakcijų seniūnus, kvietė visus laikytis moralios politikos principų bei viešojoje erdvėje nesivaržyti ir nesireklamuoti, teikiant pasiūlymus „dėl išlaidų susijusių su parlamentine veikla“ bei Seimo nario padėjėjų etatų mažinimo.

Po vakar viešojoje erdvėje pasirodžiusių pačios Seimo Pirmininkės komentarų apie Tautos prisikėlimo partijos frakcijos nenorą mažinti parlamentines išlaidas, frakcija šiandien kreipėsi į Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę su prašymu laikytis tos pačios moralios politikos principų ir nemanipuliuoti frakcijos teikiamais siūlymais viešojoje erdvėje.

Pirmadienio susitikime su Seimo vadove TPP frakcijos seniūnės pavaduotojas Antanas Nedzinskas be siūlymo sumažinti Seimo narių padėjėjų skaičių taip pat išreiškė frakcijos siūlymą atkreipti dėmesį į Seimo automobilių ūkio darbo optimizavimą.